KOKIE YRA PAGRINDINIAI ŽEMĖS SKLYPO KADASTRINIŲ MATAVIMŲ ETAPAI ?

Ar kadastriniai (geodeziniai) matavimai yra privalomi pagal įstatymus ?

Atliekant žemės sklypų pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar mainų sandorius miestų teritorijose, neišvengiamai susiduriama su būtinybe tiksliai identifikuoti nekilnojamąjį turtą. Civilinis kodeksas įtvirtina pareiga identifikuoti daiktą – šiuo atveju žemės sklypą – pagal visus jo teisinius ir faktinius požymius, o sandoryje turi būti aiškiai apibrėžtas daikto objektas. Tai reiškia, kad nekilnojamasis turtas, kurio ribos nenurodytos koordinatėmis ar kuris neturi aiškiai nustatytos padėties vietovėje, negali būti laikomas tinkamu sandorio objektu.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato, kad kadastriniai matavimai yra privalomi keičiant sklypo naudojimo paskirtį ar būdą, kai dėl to keičiasi sklypo ribos ar naudmenų struktūra. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, matavimai taip pat būtini sklypų padalijimo, sujungimo, prijungimo, atidalijimo ar bet kokio kito teritorijų planavimo atveju.

Matavimų būtinybę apibrėžia ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas kuriame nustatyta, kad nekilnojamojo daikto registracija galima tik tada, kai pateikiami visi privalomi kadastro duomenys, įskaitant ribų koordinates, duomenis apie statinius ir naudmenų struktūrą. Šias nuostatas papildo Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kuriuose pabrėžiama, kad bet kokie duomenys, neatitinkantys faktinės situacijos ar keliantys pagrįstų abejonių dėl tikslumo, sandorio metu gali būti Registro tvarkytojo sprendimu atmesti.

Nemaža dalis notarų atsisako tvirtinti sandorius, kurių objektas – preliminariai išmatuotas žemės sklypas. Notaras privalo įsitikinti, kad sandorio objektas – daiktas – yra aiškiai apibrėžtas. Jei sklypo ribos nėra koordinuotos ar nustatytos pagal galiojančius techninius reikalavimus, toks sandoris kelia reikšmingą teisinę riziką tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Teisinė rizika reiškia ne tik galimybę ginčyti sandorį ateityje, bet ir realią grėsmę negauti kredito, neįregistruoti statinių ar prarasti galimybę disponuoti turtu pagal paskirtį.

Kitas svarbus aspektas – statybos leidimų ir projektavimo dokumentų išdavimas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas tik tuo atveju, kai žemės sklypo ribos yra aiškiai nustatytos, t. y. koordinuotos. Todėl preliminarūs matavimai šioje srityje tampa kliūtimi ne tik projektavimui, bet ir bet kokiai realiai statybos veiklai.

Teismų praktika taip pat palaiko šią poziciją. Ginčai dėl žemės sklypų dažniausiai sprendžiami remiantis oficialiai patvirtintais kadastro duomenimis. Kai jų nėra, teismai vertina, kad atsakomybė dėl neaiškių ribų tenka sklypo savininkui. Todėl sklypų savininkai, kurių žemė yra registruota pagal preliminarius matavimus, faktiškai praranda galimybę ginti savo interesus teisme, o tai reiškia – praranda ir dalį teisės disponuoti savo turtu.

Vertinant iš ekonominės perspektyvos, tiksliai išmatuotas ir teisiškai įregistruotas sklypas turi neabejotinai aukštesnę rinkos vertę. Tokie sklypai yra patrauklesni investuotojams, lengviau įkeičiami bankams, o jų sandoriai vyksta sklandžiau ir greičiau. Jie laikomi mažos rizikos objektais, nes jų padėtis aiški, ribos įtvirtintos, o teisinis statusas nekvestionuojamas.

Apibendrinant, kadastriniai (geodeziniai) matavimai nėra tik techninė procedūra – tai teisinė ir praktinė sąlyga, norint disponuoti žemės sklypu efektyviai ir saugiai. Net jeigu įstatymas kai kuriais atvejais jų tiesiogiai nereikalauja, reali praktika rodo, kad jų neatlikimas tinkamai ir laiku sukelia riziką patirti nuostolius.

Jums reikalingi kadastriniai (geodeziniai) matavimai ? Kreipkitės – dirbame tiksliai ir atsakingai. Įvertinsime Jūsų turimus dokumentus, nustatysime, ar matavimai būtini, paaiškinsime rizikas, bei greitai ir kokybiškai padėsime parengti reikiamus dokumentus.

Svarstote? Turite klausimų? Pasikalbam.

ATGAL